Atšalus orui visos kūno lastelės prašo rudeniškų kepinių. Ir aš nekalbu apie tūkstantis ir vieną skirtingų obuolių pyragų receptų, tai kur kas platesnė savoka apimanti desertų būrį kurį privalu išsikepti rudenį. Dar privalu iš spintų išsitraukti šiltus veltinius paltukus į kuriuos tikrai dar turėtumėte tilpti, užsidėti odinius aulinukus, kad neperšlaptų kojos žingsniuojant per vis dažniau telkšančias balas, kavinėse pradėti ieškoti prieskoniuotos latės kuri dar labiau jus imurkdys į lietaus ir atšalusio oro sukurį. Mano širdį ir virtuvę pamažu užkariauja ne tik minėtieji obuoliu pyragai, bet ir taip ilgai lauktos numylėtos bandelės, tos garsiausios žinomiausios su cinamonu, su riešutais, su varške, biscoff kremu ir aišku aguonomis. Begalybė receptų ir ilgiausias kepinių sarašas jau paruoštas šiam rudeniuj. Aš visada jaučiuosi patogiausiai savo skūroje kai ateina ruduo ir be sąžinės graužaties kemšu būlkas, nes tai tiesiog toks metas, organizmas pats reikalauja daugiau kalorijų. Beje tai ne tik figurą dailinančių skanėstų metas, tai laikas kai pagaliau iš kamurkių galima traukti visus troškinių puodus ir laukti kol prasidės moliugai, nes ne duok Die, trims metams į priekį neužsišaldysi, visi metai bus prarasti veltuj. O kur dar grybai?! Kiek save pamenu visada dievinau šlaistytis po mišką ir ieškoti nežinia ko, niekad nieko neparsinešiau, bet vien tas azartas, vaje.. Visų rudenio sezono grybus per pastaruosius 12 metų kol gyvenu škotijoje, gaudavau iš pažystamų, galiu pasakyti, kad jų skonį per pusę numuša faktas, kad man juos kažkas atidavė, o ne pati juos susimedžiojau. Tokia jau aš, išranki iki kaulų smegenų. Vasara viskas kiek kitaip, aš net nepastebiu kaip ji greit praeina. Nuolatinis vaikų klegesys ir nesibaigiantis jų užėmimas veiklomis mane taip išmuša iš vėžių, kad atsibundu tada kai jie jau pradeda vėl eiti į mokyklą. Vasarą ir desertai būna kitokie, paprastesni, lengvesni, kūnas drasiai nurodinėja, kad nori šaltibarščių, jogurtinių šamarlekų, ledų ir panašių gaivių desertų. O vat ruduo, tai metas kai organizmas prašyte prašo kažko jaukaus, pats laikas ir gyvenimo rutina atrodo sulėtėja, norisi sėdėti namie su arbatos puodeliu, žiūrėti per langą ir kimšti į save tą nuodėmingai skanią bandelę.

Nežinau kodėl man taip norisi jas kepti ir valgyti butent atšalus orams, numanau, kad tai žinduoliškas įprotis pradėti kaupti maisto atsargas kūne prieš žiemą, kaip antai daro gyvūnai. Skirtumas tarp mūsu tik tas, jog tai padeda jiems išgyventi ir miegant žiemos miegu neatsikelti ieškoti maisto, o man tai tik papildomi kilogramai kurių aš tikrai nenumesiu žiemą, o greičiausiu atveju dar labiau sustorėsiu ir nebetilpsiu į savo jokius veltinius paltukus… ir aplamai, vyras man sakė, kad ir koks sezonas bebūtų aš gyvenu, kad pavalgyčiau, o jis mat vargšas, valgo, kad išgyventų, tokie skirtumai mus poroje ir jungia.

Diktuoju receptą kurį siūlau išbandyti jei dar nepradėjote savo rudeniškų kepinių maratono, nes pažadu, kad kepsit ne tik rudenį.

Ingredientai:

Tešlai:

200 g šilto pieno

80 g cukraus

12 g sausų mielių

115 g kiaušiukų (apie 2 vnt.)

80 g minkšto sviesto

½ a. š. druskos

520 g miltų

Vanilės ekstrakto pagal skonį

Aguonų įdarui:

200 g aguonų

100 g cukraus

80 g ištirpinto sviesto

Papildomai:

1 kiaušiukas (aptepimui)

Juodojo šokolado (tirpinimui / glazūrai)

Šiek tiek kakavos sviesto arba kokosų aliejaus (jei norite skystesnės glazūros)

Lazdyno riešutų papuošimui (ar kokių kitų jūsų mėgstamų)

Tešlos paruošimas.

Įkaitinkite pieną iki \~40 °C. Suberkite cukrų, sausas mieles, išmaišykite ir palikite 10 min. kol mielės suaktyvės. Kombaine su tešlos kabliu pradėkite lėtai plakti. Muškite kiaušiukus, sviestą, supilkite vanilės ekstraktą. Po truputį dėkite miltus. Viską plakite vidutiniu greičiu apie 5 min. kol gausite vientisą tešlą. Dubenį uždenkite plėvele ir palikite kilti šiltoje vietoje 1–2 val. kol tešla padvigubės. (Patogu laikyti šiltoje orkaitėje). Pakilusią tešlą trumpai paminkykite, kol nebelips prie rankų, suformuokite kamuolį ir palikite 10 min. pastovėti.

Įdaro paruošimas:

Aguonas ir cukrų sumalkite kombainu, kad grūdeliai šiek tiek susmulkėtų. Supilkite ištirpintą sviestą, gerai išmaišykite ir palikite iki naudojimo.

Bandelių formavimas ir kepimas:

Pailsėjusios tešlos kamuolį iškočiokite į stačiakampį lakštą. Ant jo tolygiai paskirstykite aguonų įdarą. Susukite tešlą į vyniotinį ir supjaustykite riekelėmis (galima naudoti siūlą ar aštrų peilį). Bandeles sudėkite į sviestu pateptą ar kepimo popieriumi išklotą kepimo skardą. Aptepkite kiaušinio plakiniu ir palikite pakilti 45min orkaitėje ar kitoje šiltoje vietoje. Kepkite 25–30 min. iki 175 °C įkaitintoje orkaitėje, kol gražiai apskrus. Atvėsusias bandeles apliekite ištirpintu šokoladu (jei norite skystesnės glazūros, įmaišykite truputį kakavos sviesto ar kokosų aliejaus). Papuoškite lazdyno ar kitais mėgstamais riešutais, šokolado lašeliais.

Rezultate tai bus pačios Minksčiausios, puriausios mielinės bandelės su gausiu aguonų įdaru ir šokoladu. Traškantis šokoladas, puri tešla ir riešutų nata – puikus derinys jaukiems rudens vakarams. Vaikai girs, vyras bus laimingas, o jums beliks tik didžiuotis!

Fotosesijos vertos bandelės ir kadrai is mano skromnos, bet jaukios virtuvėlės.

Niuansai ir kiti reikalai:

• Maišant/mynkant tešlą nedėkite daugiau miltų. Nes bandelės gausis kietesnės ir sausesnės. Tešla turi gautis labai elastinga, maloni dirbti.
• Jei naudosite jau maltas aguonas, sumaišius su sviestu ir cukrumi gali prireikti įpilti keleta šaukštų pieno ar grietinėlės, kad įdaras nebūtų per sausas. (Maltos aguonos į save traukia daugiau drėgmės).
• Galite naudoti juodajį ar pienišką šokoladą glazūrai, barstyti jūsų mėgstamais riešutais bei smulkintu šokoladu.
• Bandeles laikykite sandariame inde, bet skaniausios jos tą pačią dieną.

Dar primenu kitą bloge patalpintą nuostabių Biscoff cinamoninių bandelių receptą, kurį primygtinai siūlau išbandyti, nes pamatysit kaip jūsų namus ir sielą užvaldys bandelių manija!

Šilčiausi linkėjimai, mėgaukitės kiekvienu kasniu🤎