Po prieš kelias dienas ištikusio fiasko su mano numylėta, išgirta, liaupsinta varške, aš ir vėl galiu apie ją kalbėti.. Paklausite kas gi nutiko tarp manęs ir jos.. Na, o buvo taip: Gavau staigią užklausą kitos dienos rytui iškepti naujajį varškės sūrelio vyniotinį, reikia gražių nuotraukų, o taip pagalvojau aš! Aš jau pasiruošusi! Viliojo išūkis, varškės desertas, kaip gi atsisakysiu! Juk čia varškė! Nors pripažinsiu, iš anksčiau turėjau fobiją panašiems ,,suktukams,, į kuršėnų vyniotinį. Kelis kartus nepavykęs kremas, plyšęs biskvitas, mano patirtį giliai traumavo, kad tą kepinį buvau įrašiusi į juodajį sarašą kaip daugiau niekad nekartotiną desertą.. Bet nusileidau principams ir pagalvojau, kad liūdni prisiminimai šį kartą neleis paimti viršaus. Darbą prisiėmiau, vyrą po darbų į parduotuvę nuvariau, kitą rytą atsikėliau anksčiau, psichologiškai pozityviai nusiteikiau… Ir ką jūs galvojat po perkūnais? Nuojauta neapgavo, nesigavo, kremas išbėgo, biskvitas suplyšo.. Praradau save visai dienai! Aš iš tų žmonių kuriems maža nesėkmė gali sugadinti visą dieną (ties šiuo savo asmenybės bruožu šiuo metu labai atkakliai dirbu). Tikrai galvojau, kad varškės desertai mane myli kaip ir aš juos.. Pasirodo kartais nutinka gyvenimas ir simpatijos išsiskiria. Išgyvenusi mažą, bet labai tą akimirką reikšmingą krizę pamačiau, kad kremas lyg ir sustingo, susistovėjo, buvo skanu, viskas susivalgė ir nieks net nesuprato kas negerai. Bet mes kepėjos žinom, matom, mes jaučiam ir širdį nešiojam tą kartėlį, kad galėjo gautis ir geriau, tiesa? Ta proga rodau keletą kadrų iš nesėkmingų ir nefotogeniškų kepinėjimų tą lemtingą rytą…

Nurimus emocijoms, sukalbėjus kelias mantras, bei suvalgius visą tą ritinį aš grįžau į save ir padariau kas tikrai man visada gaunasi, net užsimerkus! Galetės! Pabrėšiu, Varškinės tešlos galetės! Užrištom akim ir surakintom rankom sugebėčiau šitą gėrį užminkyti! Net neabejoju galėtumėt ir jūs! Pažadu, jokio nusivylimo, tik nuostabūs prancūziško dvelksmo išraiškingi skoniai, lengvas preciziškumo nereikalaujantis receptas ir varškė! Gyvenimo stebuklas lėkštėje🙂

Beje, taip sutapo, kad vieną iš iškeptų galečių padovanojau vienai iš savo klienčių, atvažiavo giminaičiai, ieškojo torto, parašė man, įdaviau ,,tortą,, . Aplankė ramybė, kad kažkaip maža dalelyte, skaniai prisidėjau prie šventės. Toks tas kepinys – ir saldžiai ir sūriai, pusryčiams ir desertui, net vietoj gimtadienio torto!

O čia tos nuotaiką pagerinusių, pozityvias mintis sugražinusių galečių receptas:

Tešlos receptas:

250g riebios sausos varškės

200g miltų

100g šalto sviesto

40g cukraus

5g kepimo miltelių

žiupsnelis druskos

1 kiaušiukas aptepimui

Įkaitinkite orkaitę iki 180c laipsnių su vėjelio funkcija. Šaltą sviestą sutarkuokite į dubenį, ten pat dėkite varškę, cukrų, druską, berkite miltus ir kepimo miltelius. Maišykite šakute, o kai maišyti bus persunku, perkelkite tešlos trupinius ant darbastalio, ir iš trupinių surinkite tešlos kamuolį, truputį pakočiokite. Nepersistenkite, neleiskite pradėti tirpti sviestui. Tešlą dalinkite į dvi dalis ir iškočiokite plonus lakštus ant šiek tiek miltais pabarstytų kepimo popieriaus lapų. Jei norite tvarkingų kraštų, lakštus apipjaukite apskritimu su picos peiliu, o jei norite naturalių netvarkingų kraštų, neapipjaustinėkite.😀

Dėliokite įdarą. Užlenkite galetės kraštus ir aptepkite kiaušiuko plakiniu. Kepkite jau iš anksto įkaitintoje orkaitėje apie 20-25min.

2 galečių įdarui:

4 dideliu kietesnių kriaušių

200g brie sūrio

~50g (arba pagal skonį) roquefort arba kito mėlynojo pelėsinio sūrio

Graikinių riešutų

Bruknių arba spanguolių

Medaus

Čiobrelio

Kriaušes nuplaukite, perpjaukite į 4 dalis ir išpjaukite sėklas. Supjaustykite riekelėmis. Saulute išdėliokite ant jau iškočioto tešlos pagrindo, į tarpus įspauskite brie sūrio gabaliukus. Užlenkite galetės kraštus. Apibarstytikite smulkintais riešutais, pabarstykite mėlynuoju pelėsiniu sūriu ir uogomis. Kepkite.

Iškepusias galetes apibarstykite džiovintu ar šviežiu čiobreliu, pašlakstykite medumi. Galima valgyti karštą ar šaltą. Mėgaukitės su pienu namūdiškai, arbata labiau inteligentiškai ar vyno taure taip prabangiai ! Tiks visaip!😍

Šį tešlos receptą turiu nežinia kiek metų ir galetes kepu praktiškai nuolat. Pas mus karaliauja sezoninių vaisių ir uogų įdarai, arba viskas ką turim skanaus virtuvėje. Su karamelizuotais obuoliais rudenį, su bananais žiemą, su uogomis ir ledais vasarą.

Keletas nuotraukų iš saldesnių mano variantų.

Niuansai:

• Neperminkykite tešlos, jei sviestas sušils ir pradės tirpti, tešla taps vientisa, neliks traškumo.

• Iš tešlos jums gausis 2 galetes, vieną galite įdaryti sūriais ir kriaušėmis, kitą pasidaryti saldžią.
• Galečių įdarui parašiau oreantacinius produktų gramus, galite žiurėti pagal save kiek ko dėti. Tas skonio ar tešlos tekstūros tikrai nepakeis.
• Galite nenaudoti jums nepatinkančių produktų arba juos keisti kitais t.y (mėlynasis sūris, spanguolės ar bruknės, medus, žolelės)
• Uogų galetėms renkuosi šaldytas uogas, jas mixuoju, sumaišau su keliais šaukštais miltų ir baltu arba rudu cukrumi, paskabinu apelsino arba citrinos zievele.
• Su obuoliais ar bananais – juos karamelizuoju keptuveje su sviestu ir cukrumi bei lašu vanilės arba tamsaus romo.

Kaip visada, skanių jums kūrybinių kulinarinių stebuklų.